Sudie,- ištariau aš tyliai.

Sveikinuosi su jumis paskutinį kartą...,

galvojau ar išeiti tyliai paspaudus mygtuką, ar kažką brūkštelti Monikai. O gal geriau parašysiu jums atsisveikinimo laiškelį. Juk malonu žinoti, kad jūs man rūpite ir noriu pasakyti sudie...

Žinot, degiau noru rašyti rašyti ir rašyti, bet laikui bėgant atsibodo... Pabuvau tikrai labai trumpai, bet tikiuosi jums patikau, jums patiko mano "rašliavos". Tikrų straipsnių parašiau mažai, bet dar kada nors gal ir susitiksim, tad...

Žinot, atsisveikinu prieš dieną, likusią iki mano gimtadienio. Rytoj, jau bus 13, tad norisi kažkokios naujos pradžios. Ir kaip tik išeinu. Tačiau tikiuosi, kad tai man bus tik į naudą. Mažiau sėdėsiu prie kompiuterio, geriau suversiu kokį papuošaliuką iš karoliukų ar paskaitysiu knygą. Baigsiu siuvinėti paveiksliuką ir nupiešiu nuostabią atvirutę mamai. Tiesiog labiau džiaugsiuosi gyvenimu!

Dar noriu pasakyti, kad NIEKAD NIEKAD nepasiduotumėt, kad ir kaip jums būtų sunku. Aš be galo mėgstu tokį posakį: "VISADA YRA IŠEITIS". Vadovaukitės tuo gyvenime. Dar turiu daug ką pasakyti... Pradėkit susirašinėt tikrais laiškais, patikėkit, tai nuostabu! Rašykit dienoraštį, valgykit daug ledų, maudykitės šiltame vandenyje, nusipirkit kokį žurnaliuką ir išeikite į kiemą jį paskaityti. Džiaukitės, kad gyvenate!!!



...Niekad jūsų nepamiršiu...
...Su meile...

...Aušrinė...