Ot žinelė...

Sveiki. Ilgai manęs nematėte. Bet per šias savaites buvo visko: ir ašarų, ir juoko. Vieną dieną buvau tokia laiminga, o kitą dieną verkiau... Bet per šias savaites buvo ir daug apmąstymų. Tikriausiai Jūs jau supratote, kur aš lenkiu. Tad skaitykit. Džiaukitės, verkit - man nesvarbu.
Mes išgyvenome Pasaulio pabaigą, išgyvensime ir kitą, bet, deja, savo erą čia baigiau. Gal Jūs ir neturėjot progos mane geriau pažinti... Bet gal taip ir geriau? O gal kai kas net nenorėjo tos progos turėti, tad...
Tikriausiai daug merginų norėtų čia rašyti. Truputį anksčiau aš buvau ne išimtis. Prisimenu, kaip džiaugiausi, kai parašėte, kad aš patekau - būsiu rašytoja. Taip, tada aš buvau laiminga. Galvojau, kad rašysiu dažnai, o straipsniai bus įdomus. Bet ar man pavyko? Kad ir dabar, raidės pinasi, žodžiai maišosi galvoje. So, aš nebemanau, kad galėčiau įstengti rašyti toliau...
Em, eidama šiandien iš mokyklos ypač daug apie šį išvykimą galvojau. Ir buvau prigalvojusi tiek dalykų, o dabar viskas dingo - babam! Kaip į vandenį. Vos įstengiau parašyti kelis sakinius ir viskas, neberandu tinkamų žodžių. Tad nepykit, jei šis atsisveikinimas bus gan trumpas ar nuobodus. Bet norėčiau, kad perskaitytumėt visą - nuo pradžios iki galo - ir dar viską pergalvotumėte.
Galiu prisipažinti, nebuvau čia labai pritapusi. Hm, kodėl? Gal dėl to, kad aš nesu superstar? Bet nemanau, kad tai gera idėja. Šiandien taip pat apie tai galvojau. Manau, kad kiekvieną kartą, kai norėsi jį sakytis, susivaldyk. Įdėk tuos 5 litus (ar kiek ten) ir taupyk. Taupyk juos kokiam vertingam daiktui, sakykim, dviračiui. (Nesakau "Taupyk telefonui ar naujam kompiuteriui", nes ir taip jie sukramto beveik visą mūsų laiką). Be to, galėtum rinkti juos net studijoms! Pagalvokit, kas geriau: ar geras išsilavinimas, darbas, ar stardoll'as? O, nemanau, kad daug kas rinkosi antrą variantą. Juk vis dėlto, tai tik žaidimas. Tai tik mažų vaikų žaidimas, kurį jau žaidžia daugiau nei 100.000.000 vaikų. O dabar kai pagalvoji, kai kur tie 5 Lt tikrai praverstų. Kad ir Afrikoje, kur vaikai badauja...
Antras dalykas, dėl kurio aš nebuvau pritapusi. Gal dėl to, kad aš buvau naujokė? Tikriausiai daugelis rašytojų pažįstamos, draugauja viena su kita. Aš - ne. Bet taip net geriau, nebus taip sunku Jus palikti...
Na, ir dar norėčiau pasakyti vieną priežastį, dėl kurios palieku šį blog'ą. Tai sveikata. Visų pirma - regėjimas. Jis pablogėjo (nesakau, kad dėl SNP). O tai, žinoma, kompiuterio dėka. O be to, kiek gi galima sėdėti vien prie jo? Dabar aš visą savaitgalį, kiekvieną dieną būnu kieme, su draugais. Tai taip linksma. Mes žaidžiame žaidimus, juokiamės ir užmirštam visas bėdas. Nereikia rūpintis tokiais niekais, kaip "Nebeturiu sd" ar "Ji gyvena gražiau nei aš" (apie stardoll). Kai užaugsiu, tikriausiai tik nusijuoksiu iš šio įvykio. Pagalvokit apie tai ir Jūs. Ar tikrai jis Jums toks nuostabus, vertas 5 Lt? Gerai, tai nėra tokia didelė suma, bet kai sudedi, pagalvoji "Ar tikrai?".
Dabar aš jau pradėsiu rūpintis vasara, gimtadieniu, kuris jau nebe už kalnų (birželio 15d.), lauktų draugių atvažiavimu ir t.t. Tad iš kart noriu Jus pasveikinti su ateinančia vasara. Siunčiu Jums visiems po didelį bučinuką, kuris neleis Jums užmiršti, kad čia buvau... Aš perskaitysiu visus savo straipsnius, komentarus po jais, ir paskutinį kartą ištarsiu jiems "Sudie". Ir Jums tariu IKI. Aš Jūsų pasiilgsiu, mano zuikiai :**

Su karčia meile, Nida ♥
P.S. Aš tikrai nedingsiu. Skaitysiu Jūsų straipsnius, komentuosiu, dalyvausiu konkursuose... Tik vienas skirtumas - Jūs neberasite mano pranešimų...