Poetas Justinas Marcinkevičius

Sveiki.Šios dvi dienos,šiandien ir rytoj,kaip žinote,gedulo dienos.Turbūt žinote kodėl,dėl,kad mirė poetas Justinas Marcinkevičius,jis mirė 2011 m. Vasario 16 d.tai buvo trečiadienis,prieš 2 dienas.J. Marcinkevičius, kuris dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo suvokiamas kaip „Tautos poetas“, į literatūrą atėjo XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje. Savitai tęsdamas lietuvių neoromantinės lyrikos tradiciją, savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Anot kai kurių literatūrologų, Literatūrinės stilistikos požiūriu visa jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: pirmoji iš jų artimesnė romantinei tradicijai, o antroji – modernumui ar net avangardui. Kita vertus, pats J. Marcinkevičius 1981 m. išleistame „Dienoraštyje be datų“ modernizmo estetiką yra apibūdinęs kaip antinacionalinę, antipatriotinę ir antipoetinę.

J. Marcinkevičius kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, – ši aplinkybė lėmė, kad poeto kūrybos brandžiojo laikotarpio kūriniams itin būdingi metaforiškas kalbėjimas, užuominos ir nutylėjimai.

Pagrindinės J. Marcinkevičiaus kūrybos temos yra Lietuva, jos istorija, dabartis, gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėje ir pasaulyje, žmogaus egzistencinė problematika: laimė, kančia, ištikimybė, pareiga, dora.

J. Marcinkevičiaus poezijos branduolys – lietuvių tautos savasties, jos istorinio kelio bei likimo apmąstymas. Svarbiausias lietuvių tautinės tapatybės šaltinis poetui buvo kaimo agrarinė kultūra. Todėl jo eilėraščiuose ir poemose kasdieniai žemdirbių darbai, buitis ir daiktai vaizduojami kaip šventas ritualas, pakylėjami į sakralumo ir mito plotmę. J. Marcinkevičiaus kūriniuose daug Lietuvos kaimo gamtos – laukų, pievų, upių, ežerų jausmo. Viena esminių poeto kūrybos atramų buvo ir lietuvių tautosaka, ypač liaudies dainos, iš kurių jis perėmė ne tik daugelį poetinių įvaizdžių, bet ir melodingą intonaciją, deminutyvinių formų vartoseną. Iš gamtinių ir mitinių tautosakinių įvaizdžių yra susiklosčiusi kone visa J. Marcinkevičiaus poetinė metaforika.Gimė Motiejaus Marcinkevičiaus ir Ievos Kvainauskaitės šeimoje.Lankė Alksniakiemio pradžios mokyklą. 1942–1949 m. mokėsi Prienų gimnazijoje. 1949–1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

1953–1957 m. žurnalo „Genys“ atsakingasis sekretorius. Nuo 1955 m. LSSR rašytojų sąjungos narys. 1957–1959 m. žurnalo „Pergalė“atsakingasis sekretorius. 1959–1960 m. Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, 1960–1965 m. pirmasis pavaduotojas. Nuo 1965 m. rašytojas profesionalas. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Lietuvos MA tikrasis narys (nuo 1990 m.).

Bibliografija

• Kraujas ir pelenai: herojinė poema. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
• Duoną raikančios rankos: eilėraščiai. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
• Donelaitis: poema. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.
• Siena: poema. - Vilnius: Vaga, 1965.
• Mediniai tiltai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1966.
• Liepsnojantis krūmas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1968.
• Mindaugas: drama - poema. - Vilnius: Vaga, 1968.
• Katedra: 10 giesmių drama. - Vilnius: Vaga, 1971.
• Šešios poemos. - Vilnius: Vaga, 1973.
• Mažvydas: giesmė. - Vilnius: Vaga, 1977.
• Gyvenimo švelnus prisiglaudimas: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1978.
• Pažinimo medis: poema. - Vilnius: Vaga, 1978.
• Būk ir palaimink: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1980.
• Dienoraštis be datų. - Vilnius: Vaga, 1981.
• Raštai. - Vilnius: Vaga, 1982-1983. 5 t.
• Vienintelė žemė: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1984.
• Už gyvus ir mirusius: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1988.
• Lopšinė gimtinei ir motinai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1992.
• Prie rugių ir prie ugnies: eilėraščiai. - Vilnius: Lituanus, 1992.
• Eilėraščiai iš dienoraščio: poezija. - Kaunas: Spindulys, 1993.
• Tekančios upės vienybė: eseistika. - Kaunas: Santara, 1994.
• Tekančios upės vienybė: eseistika. 2-asis leidimas. - Kaunas: Santara, 1995.
• Daukantas: draminė apysaka. - Kaunas: Santara, 1997.
• Žingsnis. - Kaunas: Santara, 1998.
• Dienoraštis be datų. 2-asis papildytas leidimas. - Vilnius: Vyturys, 1999.
• Poezija. - Vilnius: Vaga, 2000. 2 t.
• Devyni broliai: baladžių poema. - Kaunas: Santara, 2000.
• Carmina minora: poema. - Vilnius: Tyto alba, 2000.
• Pažinimo medis: poema. 2-asis leidimas. - Vilnius: Vaga, 2001.
• Dienos drobulė: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
• Grybų karas: poema. - Vilnius: Alma littera, 2002.
• Voro vestuvės: vaikų, tėvelių ir senelių pamėgta poemėlė. - Vilnius: Vaga, 2002.
• Trilogija ir epilogas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas: poetinės dramos ir draminė apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
• Poemos. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.

Patricija ;]