Sausio 13

Laiko tėkmėje kruvinieji 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai liko už dvidešimties metų. Žmogaus gyvenime – tai nemažas laiko tarpsnis. Per tą laiką kai kurie kraupių įvykių liudininkai jau išėjo Amžinybėn, užaugo nauja žmonių karta.

Verčiame dvidešimties metų senumo „Santarvės“ puslapius. Grėsmė šalies Nepriklausomybei tuomet išjudino ir mažeikiškius. Sausio 11 d. 2 val. nakties ginti Parlamento rūmų bei kitų svarbių objektų sostinėn trimis autobusais išvyko arti 120 žmonių, dar 40 mažeikiškių – savo automobiliais.  Sausio 13-ąją mažeikiškiai su visa Lietuva išgyveno kruvinų įvykių skausmą. Laikraštis rašė, kad nustojus veikti Lietuvos radijui ir televizijai, sukrečiančios žinios pasiekė 2 val. 10 ar 15 min. iš Kauno televizijos.  Apie 3 val. nakties Mažeikiuose sugaudė sirenos, skelbiančios pavojų. Naktį pradėjo darbą ir Mažeikių televizija. Naktį iš 12-osios į 13-ąją į gyventojus kreipėsi valdžios, Sąjūdžio žmonės, šiaip aktyvūs mažeikiškiai. Ir žmonės ėmė rinktis... Pavieniui ir su šeimoms, kai kurie nešini termosais. Jie budėjo prie pašto senamiestyje ir mikrorajone, kur buvo įsikūrusi didelė automatinė telefono stotis ir telegrafas, televizijos retransliacijos įrenginiai. Buvo budima ir keliuose prie įvažiavimų į miestą bei kitų svarbiausių objektų.  Iš pašto skriejo mažeikiškių telegramos. Žmonės skubėjo perduoti savo susirūpinimą, nerimą tuomečiam sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui, Rusijos federacijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Borisui Jelcinui. Telegramose mažeikiškiai pareiškė: Lietuva nori laisvės! Pasipiktinę mažeikiškiai siuntė telegramas į Maskvos televiziją žinių rengėjams dėl iškreiptai pateiktos informacijos. Padėkos telegramos keliavo žurnalistams, nepabūgusiems pasakyti tiesą.  Po kruvinųjų nakties įvykių jau kitą dieną per du tūkstančius mažeikiškių su Lietuvos trispalvėmis ir vėliavėlėmis, perrištomis gedulo kaspinais, susirinkimo į mitingą. Minia prisiekė nepasiduoti okupacinei valdžiai.  Po mitingo jo dalyviai patraukė į Mažeikių bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Visi netilpo bažnyčioje, žmonės stovėjo ir šventoriuje.  Nuošalyje neliko ir rajono valdžia. Pasmerkusi jėgos demonstravimą, smurto veiksmus, ji kvietė vienybe ir susitelkimu remti Lietuvos nepriklausomybę.  Protesto akcijas prieš Maskvos kruviną scenarijų ir gedulą dėl Sausio 13-osios aukų skelbė atskiri kolektyvai.  Jokie tankai, jokios kulkos neįveikė mūsų laisvės ir nepriklausomybės troškimo.  Tautos istorijoje dvidešimt metų – lyg akimirksnis, daugelis įvykių prašuoliuoja kaip kino juostoje, tačiau Sausio 13-osios įvykiai – gyvi metraščiuose, laikraščių puslapiuose. Ir daugelio atmintyje. Tačiau... žmonių atmintis turi savybę išblėsti, o jaunoji karta ne visada suvokia tų įvykių prasmę. Taigi ši diena nėra paprasta, tai diena, kai prieš 20 metų, galbūt kai kurių seneliai, o gal ir tėčiai stovėjo susirinkę prie Televizijos bokšto. Taigi skelbiu akciją- pasirašykite trumputį tekstą ant savo presentacijos, susijusį su sausio 13. Žinoma tai gali būti tekstas iš šio straipsnelio viršuje arba ištrauktas iš interneto.. Taip pat apsirenkite jei turite kuria nors spalva iš mūsų trispalvės.. O jei pavyks- tai galite visą savo lėlę papuošti tokiomis spalvomis. Kas prisijungs prie šios akcijos- parašykite į komentarus.. Reikia.. P.S. informacija ne mano,nukopijuota iš interneto- http://www.santarve.lt/article/articleview/16002/1/32/