Kalėdoms turėtų būti puošiama gyva eglutė

 Sveiki.Žinau neparašiau ilgai, bet man pavyko suregzti šiokį tokį straipsnį.

  

Kalėdoms turėtų būti puošiama gyva eglutė

KALĖDOS- religinė Krikščionių šventė, švenčiama vieną kartą metuose, gruodžio 25 dieną, žyminti Kristaus gimimą.

GYVA EGLUTĖ- žalias, spygliuotis medis, augantis miškuose.

TEIGIAMA:

 Gyva eglutė simbolizuoja nuolatinę gyvybę.

 Gyvos eglės puošimas yra nuo seno susiformavusi tradicija.

 Gyvos eglutės panaudojimas yra platesnis. 

NEIGIAMA:

 Gyvos eglės Kalėdoms, yra brangus malonumas.

 Eglės nukirtimas- nusikaltimas gamtai.

  

  

Gyva eglutė simbolizuoja nuolatinę gyvybę.

O, eglute, o eglute, kokie ištikimi tavo spygliukai”, dainuoja kasmet dauguma vokiečių šeimų. Iš tikrųjų kodėl ištikimi? Į tai atsako kitos eilutės: „Tu žaliuoji ne tik vasarą, bet ir žiemą, kai sninga”. Tuo nusakomos priežastys, kodėl eglutė atsiranda mūsų namuose. Ji yra visą laiką žaliuojantis medis, kuris nepasiduoda žiemos šviesos trūkumui….
                      Šis medis rodo, kad net žiemos viduryje, kai viskas yra išdžiūvę ir medžiai yra numetę savo lapus, jis vis dar žalias. Šis medis simbolizuoja nuolatinį gyvenimą. O šitas gyvenimas turi vardą – Jėzus Kristus. Krikščioniškojo Dievo sūnus- amžinai gyvas. Nors biblija pasakoja, kad Kristus atėjęs į žemę, čia pagyveno tik 33 metus, tačiau vis tiek jis vadinamas amžinu išganytoju. Taip pat ir eglė, nors ją nukirtę mes lyg ir nutraukiame jos gyvybę ir iš dalies jos nebegalėtų vadint nuolatine, tačiau visa tai yra tik simbolis, žymintis tai,kad ne taip kaip kiti medžiai eglė apvalius metus žaliuoja. 
TAIGI  Gyva eglutė simbolizuoja nuolatinę gyvybę, ,kuri ryškiausiai atspindi Kalėdų prasmę- amžinojo žmonių išganytojo Jėzaus Kristaus gimimą.

 Gyvos eglės puošimas yra nuo seno susiformavusi tradicija.

Gruodis kaip ir kievienais metais tampa ne tik pakiliu švenčių laukimo periodu. Rūpinamės artėjančių iškilmių planavimu, bėgiojame po parduotuves, ieškodami kuo originalesnių, mielesnių dovanų artimiesiems, galvojame ir renkame idėjas kaip puošti namus. Taip norisi, kad Šv. Kalėdos džiugintų ir sielą, ir akis. Jau nuo pačių mažiausių dienų daugeliui Kalėdų rytą būtina užuosti žalios eglės kvapą. Namuose kalėdine eglė sustiprina žiemos švenčių nuotaiką. Ar teko kada susimąstyti, kodėl mes žiemos šventėms puošiame medžius ir kodėl būtent egles? Iš kur atkeliavo tokia tradicija? Atsakymas gana paprastas, tačiau kiek netikėtas...

Septintajame dešimtmetyje į Vokietiją atvykęs Šv. Bonifacijus vietinius pradėjo mokyti Dievo Žodžio. Anot legendos, išradingasis vienuolis tam, kad pagonims paaiškintų Šventąją Trejybę, panaudojęs kūgio formos pavidalą - amžinai žaliuojančio eglės medžio. Naują tikėjimą priimantys žmonės pradėjo garbinti eglę kaip Dievo medį. Taip amžinai žaliuojantis eglės medis tapo senovės pagonių krikščioninimo idėja, simbolizuojančia amžinojo gyvenimo šventę.

20a. gyvos ir didelės eglės tradicija pamažu blėso. Daugelyje namų ją pakeitė įvairių dydžių ir formų dirbtinės eglės. Karo metu daugelyje šalių egles vėl puošė savos darybos žaislais, kukliai, bet skoningai. Didesnės eglės buvo statomos ir dekoruojamos aikštėse, kad tuo sunkiu metu žmonėms keltų moralinį pasigerėjimą.

Niekas negali paneigti, jog tradicijos yra viena iš didžiausių žmonių vertybių. Kaip ir pats Kalėdų šventimas yra tradicija taip ir gyvos eglės puošimas, kuris pabrėžia Jėzaus gimimo svarbą.

Kaip viename diskusijų forume moteris išsireiškė „ Pas mus šeimoj tikros Kalėdos- tik su tikra eglute“ Tai rodo, jog ši tradicija įsišaknija šeimose ir taip plinta iš kartos į kartą.

TAIGI. Kaip mes nedrįstame paminti senos legendos apie Jėzaus Kristaus gimimą ir kiekvieną Gruodžio 24 švenčiame Kalėdas- jo gimimą- taip negalime  pamiršti tikrojo Dievo medžio/simbolio, kuris simbolizuoja amžinojo gyvenimo šventę.